Spalis, 2019
Neseniai sugrįžome iš Brazilijos, kur aplankėme Pantanalio regioną - didžiausią pasaulyje pelkių ir šlapynių sritį, užimančią beveik 190 000 km2.
Palyginimui, Lietuvos plotas 65 000 km2. Tai viena geriausių vietų ne tik Brazilijoje, bet ir visoje Pietų Amerikoje pamatyti bei stebėti laukinius gyvūnus. Nors Pantanalis 28 kartus mažesnis nei Amazonės miškai, jis gali pasigirti itin didele biologine įvairove ir didžiausia laukinės gamtos koncentracija žemyne. 2000 m. Pantanalis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pantanalio pavadinimas kilęs iš portugalų kalbos žodžio pântano, reiškiančio pelkę. Lietinguoju sezonu lapkričio - balandžio mėnesiais vandens lygis pakyla net iki 3 m, užliedamas 70–80% Pantanalio. Nesunku suprasti, kodėl pirmieji portugalų tyrinėtojai, išvydę vandenyje skendinčius plotus, klaidingai pavadino šį regioną Xaraés jūra.
9272 kilometrų atstumą nuo Londono iki Rio De Žaneiro įveikėme per 11 valandų. Pantanalį pasiekėme dar dviem 1.5 valandos trunkančiais vietiniais skrydžiais.
Pantanalis išskiriamas į šiaurės ir pietų regionus, atitinkamai žinomus kaip „Mato Grosso“ ir „Mato Grosso do Sul“. Vartai į pietų Pantanalį yra Campo Grande miestas, į kurį atskridome iš San Paulo. Likusį 250 km. kelią iki fazendos Barranco Alto, įsikūrusios ant Rio Negro upės krantų, pervažiavome visureigiu per 6 valandas.
Fazendoje praleidome 5 dienas. Įsimintiniausias buvo susitikimas su jaguaru plaukiant dviese baidare. Niekad nepamiršim to adrenalino antplūdžio, kai fotografuojant ir baidarei pasroviui artėjant prie jaguaro, mūsų žvilgsniai susitikdavo. Atrodydavo, kad jaguaras negali apsispręsti ką pasirinkti pietums - mus ar kitame krante besibūriuojančias kapibaras.
Piranha Fishing
Tai iš tiesų buvo nepamirštamas nuotykis, kaip ir piranijų žvejyba, kelionė baidare sutemus, kai šviečiant prožektoriui, aplink blizga kaimanų bei šikšnosparnių akys, maudynės tamsiuose ir paslaptinguose Rio Negro vandenyse ir ankstyvos kelionės pėsčiomis bundančios gamtos garsuose.
Iš Barranco Alto į šiaurės Pantanalyje įsikūrusį Porto Jofre miestelį skridome mažu šešių vietų lėktuvu. Porto Jofre apylinkės, apsuptos Trijų Brolių, Cuiabá ir Piquiri upių, yra viena geriausių vietų pasaulyje pamatyti jaguarus.
Sausuoju sezono metu liepos – spalio mėnesiais vandens lygis upėse nuslūgsta ir gyvūnai buriasi arčiau likusių vandens telkinių.
On the way to Photograph Jaguars
Tad jaguarai dažnai pastebimi upių pakrantėse ieškant grobio, geriant vandenį ar ilsintis pavėsyje.
Porto Jofre praleidome penkias dienas, motorine valtimi ieškodami jaguarų bei kitų gyvūnų.
Jau po trumpos viešnagės, išties galima teigti, kad Pantanalis itin turtinga ekosistema.
Čia stebina ne tik paukščių gausa, bet ir jų įvairovė. Išskirsime tik keletą jų.
Brazilinis Jabiru (Jabiru) – tai Pantanalio simbolis. Šis gandrinių šeimos paukštis sveria 8-9 kg, palyginimui baltasis gandras – 4.5 kg.
Pantanalis - retos Hiacintinės mėlynosios aros (Hyacinth Macaw) namai. Prekyba šiais paukščiais drastiškai sumažino jų populiaciją. Manoma, kad laukinėje gamtoje išlikę iki 6500 arų, iš jų – 5000 Pantanalyje. Hiacintinės mėlynosios aros - vienos didžiausių papūgų. Jų ilgis siekia iki 1 m.
Sunku nepastebėti Didžiojo Tukano (Toco Toucan), išsiskiriančio dideliu ryškiai oranžiniu ir geltonu snapu.
Nors snapas atrodo sunkus, iš tikrųjų jis iš keratino (kaip mūsų nagai), tad yra labai lengvas. Geltonkrūtės aros (Blue and yellow Macaw) peri aukštai negyvų medžių, paprastai palmių, drevėse.
Paprastoji kalita (Monk parakeet) dažnai matoma skraidant mažuose, triukšminguose būreliuose.
Raudonkojė Kariama (Red-Legged Seriema) išsiskiria savo grakštumu bei įspūdingu, net už 1.5 km girdimu balsu.
Plikaskruostis kraksas (Bare-faced curassow) - kalakuto dydžio paukštis, mėgstantis laikytis pamiškėse. Dėl medžioklės ir prarastų buveinės plotų jų populiacija mažėja.
Pietinė kuoduotoji karakara (Southern crested caracara) - dažnai matomas, smalsus ir visai nebaikštus plėšrusis paukštis, sutinkamas pievose ir palei upių krantus.
Tuo tarpu paprastai naktį aktyvų Paprastąjį potį (Common Potto) ne taip lengva pastebėti, kaip ir Pietų Amerikos didįjį raguotąjį apuoką (South American Great Horned Owl).
Amerikinis žalčiagalvis (Anhinga) daugiausia minta žuvimi. Po žvejybos jis išskėtęs sparnus peršlapusias plunksnas džiovina saulėkaitoje.
Pietų Amerikos garnys (Cacoi Heron) labai panašus į Lietuvoje dažną pilkąjį garnį. Snieginis garnys (Snowy Egret) paprastai matomas kantriai žuvaujantis sekliuose vandenyse. Pasisekus sugauti laimikį, praryja jį visą.
Jei jūs pamatytumėte Pietų Amerikos naktikovį (Capped Heron), turbūt sutiktumėte, kad jis vienas gražiausių garninių paukščių.
Pantanalyje sutinkami penkių rūšių tulžiai. Žaliasis tulžys (Green kingfisher) dažnai pastebimas tupint ant šakelių šalia vandens telkinių.
Pantanalis pasižymi ir roplių gausa. Vienas išskirtinių – Žakarė kaimanas (Yacare caiman), kurį fotografuoti teko neįprastomis sąlygomis.
Caiman Photography, Brazil
Įdomu pastebėti, kad kaimanai, kartu su kitais krokodilų būrio nariais, vis dar gyvuoja, nepaisant to, kad jų giminaičiai dinozaurai išnyko prieš 65 milijonus metų.
Pantanalis gali pasigirti itin gausia ir stabilia Žakarė kaimanų populiacija, tačiau 1970 - 1980 m. dėl negailestingos medžioklės jie buvo prie išnykimo ribos.
Žakarė kaimanai yra palyginti maži, užauga iki 2–2,5 metro ilgio ir sveria apie 60 kg. Vidutiniškai jie turi 74 dantis.
Beje, kai kurie apatinio žandikaulio dantys gali išlysti per viršutinį žandikaulį. Dėl šios savybės Žakarė kaimanai dar vadinami “Piranija kaimanais“.
Kaimanai negali kramtyti, todėl mažesnį grobį paprasčiausiai praryja. Jie dideli piranijų mėgėjai.
Pantanalyje suskaičiuojama iki 236 rūšių žinduolių. Čia be abejonės sutiksite didžiausią pasaulyje graužiką - iki 60 cm ūgio ir apie 70 kg sveriančią Kapibarą (Capibara).
Tai labai socialūs gyvūnai, sudarantys grupes net iki 100 individų, tačiau paprastai būna apie 10–20. Kapibaros – puikios plaukikės, galinčios beveik penkias minutes sulaikyti kvėpavimą po vandeniu. Paukščiai mėgsta sukiotis apie jas ir kartas nuo karto tupia ant nugarų paieškoti įvairių vabzdžių.
Pantanalyje pavyko pamatyti ir nufotografuoti nykstantį Lyguminį Tapyrą (South American tapir). Jis pasižymi aštria uosle ir klausa, paprastai ganosi naktimis, tad yra sunkiai pastebimas. Beje, tapyras yra geras plaukikas, o sprukdamas nuo jaguaro, paneria vandenin.
Iš 80 000 gamtoje išlikusių Pampinių elnių (Pampas Deer), dauguma jų sutinkami Brazilijoje. Pastarąjį fotografavome saulei leidžiantis Pietų Pantanalyje.
Šešių juostų šarvuotį (Yellow Armadillo/Six-banded Armadillo) nėra itin lengva pastebėti, mat jis mėgsta pamiegoti savo urvuose iki 18 valandų per parą. Dėl prasto regėjimo, norėdami rasti maisto, jie kliaujasi uosle. Minta vabzdžiais, mažais bestuburiais, dvėseliena. Pantanalyje jie itin mėgsta ir vaisius. Buvo juokinga stebėti, kaip vienas šarvuotis, naudodamasis proga, kol kaimynas miega, vogė Macauba palmės vaisius iš jo teritorijos.
Tiesa, po 10 min buvo nugintas pabudusio šeimininko.
Brazilinė ūdra (Giant Otter) – itin reta ir deja nykstanti ūdrų rūšis. Šių gyvūnų medžioklė bei buveinių naikinimas drastiškai sumažino ūdrų populiaciją, kuri dabar siekia apie 5000.
Brazilinės ūdros užauga iki 1,8 m ilgio, o sveria apie 35 kg. Tai didžiausios ūdros pasaulyje. Per dieną jos suėda apie 4 kg maisto, paprastai žuvies.
Brazilinių ūdrų teritorija persipina su ilgauodegiu ūdrų (Neotropical Otter) teritorija.
Pantanalyje abi ūdrų rūšys gali egzistuoti beveik nekonkuruodamos tarpusavyje.
North Pantanal
Pantanalis, ypač Porto Jofre Šiaurės Pantanalyje, yra viena geriausių vietų pasaulyje pamatyti jaguarus (Panthera Onca). Praleidome čia 5 dienas, ankstyvais rytais išplaukdavome ieškoti jaguarų, o grįšdavome temstant. Kiekvienas plaukimas buvo skirtingas, tačiau paprastai matydavome 2-3 jaguarus per dieną.
Tikėtina, kad pasaulinė jaguarų populiacija apie 170 000; Pantanalyje jų apie 5000.
Pagal dydį iš katinių šeimos juos lenkia tik liūtai ir tigrai. Vidutiniškai jaguarai sveria 100 kg.
Jaguarai miega apie 11 val. per parą.
Jie garsėja galingais žandikaulio raumenimis ir didžiule įkandimo jėga.
Jaguarai yra puikūs medžiotojai ir dažnai patruliuoja upių krantuose. Beje, tamsoje jaguarai 6 kartus geriau mato nei žmonės.
Jaguarai labai retai puola žmones, tačiau yra keli žinomi atvejai.
Tad išties, Pantanalis kvėpuoja gyvybe ir dvi savaitės šiame puikiame gamtos kampelyje pralėkė akimirksniu. Atėjo diena, kai reikėjo palikti Porto Jofre. Susikrovę lagaminus išvykome į Kujabą miestą garsiuoju 147 km ilgio Trans-Pantaneira keliu, kurį jungia 122 mediniai tilteliai.
Patarimai kelionei
- Dėvėkite lengvus, laisvesnius, greitai džiūstančius drabužius. Mes išties likome patenkinti Columbia Omni freeze drabužiais. Medvilnė nėra geriausias pasirinkimas.
- Dėvėkite rūbus ilgomis rankovėmis.
- Neužmirškite saulės kremo. Mes džiaugėmės atradę saulės rankoves, apsaugančias ne tik nuo saulės spindulių, bet ir truputį vėsinančias (dėvėjome Eclipse UPF 50+).
- Itin pravertė ir Buff daugiafunkcinis galvos apdangalas. Jis saugo nuo UV saulės spindulių, vėjo, dulkių, karštą dieną vėsina, o šaltą šildo.
- Uodai visiškai nevargino rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Labiau kamavo sparvos (Horse fly), kurių deja uodų purškalas nenuvydavo šalin.
- Ankstyvais rytais plaukiant motorine valtimi praverčia šiltesnis rūbas. Rugsėjo pab. - spalio pr. gali užklupti trumpos, bet stiprios liūtys. Tad patartina įsidėti lengvus lietaus rūbus bei apsaugą kameroms nuo lietaus.
- Neužmirškite poliarizuotų saulės akinių, ypatingai jei planuojat praleisti daugiau laiko prie vandens.
- Maistas geras: paprastai ryžiai, pupelės, mėsa (jautiena ar paukštiena), įvairūs pyragai ir puiki kava. Na o dienos pabaigoje būtinai pabandykite gaivinantį Caipirinha kokteilį!
- Vežėmės 24-70mm, 70-200mm, 300mm ir 500mm objektyvus. Jaguarus paprastai fotografavome su 300mm + 2x telekonverteriu bei 500mm. 70-200mm objektyvas taip pat praversdavo jaguarui pasirodžius arčiau.
- Dieną temperatūra Pantanalyje pakyla iki 35 - 40 C. Jei palnuojate fotografuoti jaguarus, užsisakykite valtį su stogu pasislėpti nuo saulės.
- Aplankyti Pantanalį brangu, ypač Porto Jofre Šiaurės Pantanalyje, kuris garsėja jaguarais. Ekologinis turizmas padeda kovoti su jaguarų išnykimu, nes žemės savininkams, ūkininkams bei vietos bendruomenėms jis suteikia nemažą papildomų pajamų šaltinį. Išgelbėti jaguarą yra naudingiau, nei jį nužudyti.
- Pietų Pantanalis siūlo ramesnį, mažiau "suturistintą" poilsį gamtos apsuptyje. Fazenda Barranko Alto ypač rekomenduotina.
- Geltonojo drugio vakcinacija įvažiuoti į Braziliją nėra privaloma, tačiau itin rekomenduotina. Pantanalyje maliarijos nėra.
- 'Latam' vietiniuose skrydžiuose rankinis bagažas negali viršyti 8 kg. Nusipirkę įlaipinimo pirmenybę neturėjome jokių problemų su sunkesniais kamerų krepšiais.